Lean sauga darbe kitaip – 6S `16-06-09

Darbuotojų sauga ir sveikata darbe visada yra aktuali, nes nuo to priklauso mūsų, dirbančiųjų, gyvybė, šeimų gerovė ir saugumas. Lean organizacijos Lietuvoje naudoja gerai žinomą 5S metodą efektyviai darbo aplinkai sukurti, tačiau šis metodas pasaulinėje praktikoje naudojamas kur kas plačiau.

Organizuotoje darbo aplinkoje lengva pastebėti neatitikimus ir juos šalinti – tam reikalinga tvarka. Ji taip pat yra požymis, rodantis, kad organizacijoje darbuotojai yra saugomi ir gerbiami. Įvertinkime ir tai, kad bet koks darbuotojo susižalojimas darbo vietoje reiškia ne tik prarastus pinigus darbdaviui, tačiau ir sumažėjusį darbuotojo pasitikėjimą bei darbo našumą ateityje grįžus į darbą. Todėl tvarkant darbo aplinką profesinės rizikos „taškų“ nustatymas ir naikinimas tampa prioritetiniu. 6S metodas – šeši darbo aplinkos organizavimo etapai, padedantys sukurti ir išlaikyti efektyvią ir saugią darbo aplinką.

(1S) Skirstymas – tai nereikalingų daiktų atsikratymas iš darbo zonos. Taip atlaisviname gamybinę erdvę, plotą sandėliuose, o biure atsiranda vietos netgi naujų darbo vietų sukūrimui. Sumažėjus daiktų kiekiui, mažėja ir profesinė rizika – neužkraunami praėjimai, sumažėja krintančių daiktų pavojus, tikimybė paslysti, nepastebėti, susižeisti. Tačiau puikiai žinome, kad daiktai palaipsniui „kaupiasi patys“, todėl atliekant skirstymą, reikalinga atsakyti į klausimą, kodėl jie kaupiasi, pvz., kodėl neatsikratoma sugedusios įrangos arba kodėl laikoma veikianti, tačiau seniai nenaudojama įranga, ir nereikalingus daiktus iš darbo vietos pašalinti nuolat. Retai kada po (1S) Skirstymo yra išsprendžiami visi profesinės rizikos klausimai. Todėl prijungiame antrą elementą - (2S) „Pasiekimo“ supaprastinimą. Profesinių ligų registro duomenimis, daugiau nei 30 proc. visų profesinių ligų atsiranda dėl fizinių ir ergonominių profesinės rizikos veiksnių. Šiuo tikslu sukuriamas patogus daiktų pasiekimas, kai daiktų nereikia sunkiai kelti, lenktis, ieškoti, aišku, kur surasti, lengva paimti ir padėti atgal. Kuo dažniau daiktas naudojamas, tuo lengviau jis turėtų būti pasiekiamas.

(3S) Sistemingas valymas ir tvarkymas. Darbuotojas, gyvendamas kasdieniame „darbiniame chaose“ ima nebepastebėti veiksnių, kurie gali tapti sužalojimų priežastimi – tepalų balos, netvarkingi elektros laidai, atsikišusios įrengimų dalys, netvarkingi laiptai ar neuždengtos „duobės“ – visa tai „skęsta“ bendroje netvarkoje, todėl dėmesingumas ženkliai mažėja. 3S tikslas – sukurti susitvarkymo rutiną, atsakant į klausimą, ką kiekvienam darbuotojui reikia atlikti kiekvieną dieną, kad darbo vietoje būtų palaikomas reikalingas tvarkos ir švaros lygis. (4S) Standartizavimas. Pagrindinis tikslas yra pertvarkyti darbo aplinką taip, kad profesinės rizikos vietų nebeliktų. Tačiau ne visada tai yra greitai pasiekiamas trumpos distancijos tikslas, dažniausiai tai – maratonas. Kol pasieksime finišą, naudojame standartizavimą tam, kad išryškintume likusius rizikos taškus. Užrašai, linijos ir žymėjimai pagelbėja parodyti, kur atsiranda rizikos vietos bei formuoja naują darbuotojų elgesį, pvz. kur reikia eiti, kurios zonos negalima užkrauti, kur reikalinga atsistoti dirbant prie įrengimo, ar kokioje padėtyje ir aukštyje reikalinga laikyti rankas. Vis dėl to galutinis tikslas yra rizikos panaikinimas, o ne nesibaigiantis rizikos vietų žymėjimas ir „spalvinimas“. (5S) Savikontrolė. Nustatytos tvarkos palaikymui ir tobulinimui reikalinga savikontrolė, kuri atliekama periodiškai pasitikrinant, kaip laikomės savo nustatytų standartų. Be to, ne visada iš karto pavyksta sukurti „idealią“ darbo vietą su 100 proc. eliminuota rizika – trūksta įrankių, todėl jais reikia dalintis, negalime iš karto investuoti į visas priemones, kurios leistų patogiai sudėti daiktus, galiausiai keičiasi procesai ir gamyba, todėl 5S metu sukuriama sistema, kuri ne tik leistų patikrinti esamą „tvarkos“ lygį, bet ir skatintų vis grįžti prie darbo vietos tobulinimo. (6S) Saugumas susideda iš dviejų dalių: 1) profesinės rizikos „taškų“ nustatymas; 2) jų eliminavimas. Saugi darbo vieta yra kuriama įgyvendinant visus prieš tai paminėtus penkis elementus. Pirmiausia pašalinę daiktus ir „atidengę“ darbo erdvę, nustatome vietas, kur kyla potencialus pavojus, tuomet (antro, trečio, ketvirto ir penkto elementų pagalba) sukuriame priemones nustatytos rizikos mažinimui ir jas įgyvendiname. Žinoma, kiekviena organizacija skirtinga ir suvokimu, kas yra tvarka. Savo organizacijose gerų rezultatų galite pasiekti pritaikę net ir vieną iš šešių elementų – nebūtina iš karto „sužvejoti banginį“. Svarbu, kad susikurtumėte savo rutiną ir ją atliktumėte nuolat.