Sistema, atnešusi sėkmę „Toyotai" `15-10-05

Apie Lean vadybos metodą (angl. Lean management) pastaruoju metu sklando daug kalbų ir mitų, ypač apie diegimą Lietuvoje.

Siekiant juos išsklaidyti, parengiau straipsnį apie tai, kas yra šis metodas. 

1988 m. Džonas Krafcikas (angl. John Krafcik), analizuodamas bendrą „Toyotos" ir „General Motors" gamyklos veiklą JAV, sukūrė Lean vadyba (toliau mes naudosime tiesiog Lean) terminą.

1990 m. išėjo amerikiečių autorių knyga „Mašina, pakeitusi pasaulį” naudojusi Lean terminą ta pačia logika ir išpopuliarinusi jį visame pasaulyje. Nuo to laiko Lean paprastai yra siejamas su „Toyotos" gamybos sistema.

Šiandien, dėl plataus „Toyotos" gamybos sistemos principų pritaikymo paslaugose, viešajame sektoriuje, projektinėje gamyboje tai jau modifikuotas metodas, kur kiekviena organizacija sukuria savo Lean.

„Toyota" nebūtų taip įdomi, jei ji nebūtų pirma pagal pelningumą automobilių gamintoja pasaulyje. Visiems įdomu, kaip jai tai pavyksta, ar galima pakartoti besitęsiančią „Toyotos" sėkmės istoriją kitose įmonėse?

Terminas Lean neturi daug bendra su taupumu ar taupiąja vadyba, kaip yra bandoma versti į lietuvių kalbą. Nors anglų kalbos žodis lean gali būti išverstas kaip lieknas ar lankstus, šiuo atveju jo tiesiog nereikėtų versti, nes gero semantinio vertimo nėra.

Lean tai yra toks pats pavadinimas kaip Lietuva. „Toyotos" gamybos sistema nėra lanksti – tai gana kieta ir principinga valdymo sistema. Ji yra šiek tiek liekna, bet jei jau tiestume tokias asociacijas, tai ji greičiau yra raumeninga, nei liekna.

Lean yra universalus valdymo efektyvumo metodikų rinkinys, didinantis tai, kas kuria vertę klientui ir eliminuojantis viską, kas vertės klientui nekuria.

Vertė yra:

1) už ką klientas pasiruošęs sumokėti,

2) transformuoja/pakeičia produktą,

3) kas atliekama tik vieną kartą.

Vertė prasideda nuo kūrimo tokio produkto, kurį klientas nori nupirkti. Tačiau tie patys produktai nebus vertę generuojantys, jei juos reikės remontuoti gamybinėse patalpose ar, dar blogiau, pas klientą. Vertinga laikoma tik ta gamybinė veikla, kuomet produktas transformuojamas pridedant jam vertę kuriančias savybes.

Pavyzdžiui, jei gaminamas stalas, tuomet pjovimas, frezavimas, dažymas, surinkimas bus vertę kuriančios veiklos, o pusgaminio laukimas kol paklius į dažymo kamerą – ne. Lygiai tokia pati vertės kūrimo logika taikoma ir paslaugas teikiančioms įmonėms.

Pirmoji organizacija, savo veikla 100% kursianti vertę, taptų pelninga pasauline lydere. Daugiau vertę kuriančios organizacijos ne tik turi lojalius klientus, kurie nesibodi daugiau mokėti, bet kartu yra labai pelningos. Akivaizdus šiandieninis pasaulinis pavyzdys – „Apple".

Kitokio valdymo pagalba organizacijos sugeba ne tik kurti daugiau vertės, bet ir pašalinti vertę nekuriančias veiklas.

Lietuvoje beveik kiekviename segmente galima pastebėti įmones, kurios dirba panašiame kainų lygyje, bet vienos yra užkrautos užsakymais, o kitos ant bankroto ribos - vairavimo mokymo įmonės, kelionių agentūros, langų gamintojai, statybinės organizacijos, restoranai ...

Lean - tai pinigų gamybos mašinos motoras, kuriantis klientams reikalingus produktus teisingai iš pirmo karto ir tada, kada klientams reikia.

Kiekvieno savininko ar įmonės direktoriaus svajonė turėti tokį motorą savo įmonėje. Gaila tik, kad per dieną jo nusipirkti neįmanoma, bet, kryptingai dirbant, jį galima pasigaminti.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/d-urbanavicius-sistema-atnesusi-sekme-toyotai.d?id=68946932